Garso reklama

“Dynamic Logic” atliktas tyrimas nustatė, kad garso panaudojimas nuo 15 iki 168 proc. padidina prekinio ženklo įsiminimą. Šią vasarą “Dynamic Logic” nustatė, kad garsinę reklamą internete vartotojai vertina kitaip, nei begarsę. Jie dažniau teigė, kad reklama “patraukė dėmesį” ar “yra įdomesnė nei tradicinės reklamos formos”.

Sąlyga: ne per dažnai

Įdomu tai, kad teigiamas tokios reklamos vertinimas ženkliai priklauso nuo garso naudojimo dažnumo – vartotojai palankiausiai sutiko reklamą, kai tą patį garsą išgirsdavo ne dažniau, kaip tris kartus. Analitikai daro išvadą, kad garsinė reklama yra tobulesnis rinkodaros internete įrankis – su sąlyga, kad ji neskamba pernelyg dažnai.

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje įgarsinta interneto reklama sudaro vos 3 proc. viso e. reklamos srauto. Analitikai teigia, kad ši reklama retai pasitinkama palankiai. Ypatingai internautus erzina vieno mobiliojo ryšio operatoriaus reklama, kurioje buvo panaudotas telefono skambučio garsas.

Tačiau lenkų specialistai sutinka, kad įgarsinta reklama gali būti efektyvus paįvairinimas žinomų prekės ženklų reklamai. Tokių darbų pavyzdžiai – “Teleko reklamoje panaudotas įtaigus muzikinis fonas bei “Air France”, prieš pasirodant “toplayer” tipo reklamai, imituojanti lėktuvo kilimo garsą. Kompanijos “CR-Media” duomenimis, pas pietinius kaimynus interneto reklama “įgarsinama” labai fragmentiškai, iš dalies todėl, kad anaiptol ne visi kompiuterių vartotojai turi kompiuterio kolonėles ar reikiamą prisijungimo greitį.

O kaip yra Lietuvoje?

Kaip portalui “ebiz.lt” sakė interneto reklamos tinklo “Ad.net” plėtros vadovas Deividas Talijūnas, Lietuvoje tik apie 1 proc. interneto reklamos lydi garsinis “užtaisas”. Labiausiai įsimintinos reklaminės kampanijos – “Lietuvos telekomo” vakaro planų bei “Skambiuterio” pristatymai, “Kalnapilio” vasaros žaidimo “Nori Porsche? Įrodyk!”, “Bitės GSM” išankstinio mokėjimo paslaugos “Labas” bei “Garnier” kosmetikos reklama. Pasak p. Talijūno, bene originaliausia iki šiol buvo “Vilniaus Banko” būsto paslaugų reklama, suderinta su analogišku “spotu” televizijoje.

“Ad.net” plėtros vadovas sutinka, kad įgarsinta interneto reklama gali būti trikdanti ir erzinanti, todėl reklamos tinklas tokią reklamą dažniau rekomenduoja naudoti jaunimui skirtuose, pramoginiuose tinklapiuose. Negana to, kai kurie Lietuvos portalai riboja garso naudojimą. Pats reklamos tinklas rekomenduoja, kad garso trukmė neviršytų 5 sek., išskyrus tuos atvejus kai naudojamos interaktyvios priemonės – pavyzdžiui, garsas sklinda tik užvedus ant skydelio pelyte.

D. Talijūno teigimu, jo tinklas laikosi požiūrio, kad reklamos įgarsinimas (kaip beje, ir video intarpų naudojimas) ženkliai neprisideda prie prekinio ženklo stiprinimo. “Ad.net” teigimu, šiuo atveju labiau tinka “Flash” technologijų naudojimas.

Garsą reikia naudoti “teisingai”

Galime padaryti išvadą, kad garso panaudojimo efektyvumas labai smarkiai priklauso nuo reklamos kūrėjų kūrybinės idėjos. Gerai interneto specifiką išmanančių specialistų sprendimas ženklo pastebimumą gali padvigubinti, o tuščias “puodų skambesys” – suerzinti vartotoją.

Radijo, garso reklama ››